Pavydėti ar užjausti šituos jaunus žmones, kurie perskaitė knygose, kad peržengus mokyklos slenkstį prieš juos atsivers visas pasaulis?
Tikėti ar netikėti išmintigais žodžiais, kurie sako, kad pasaulyje yra tūkstančiai kelių, o vienas iš jų-Tavo.
Patarinės mokytojai, nerimaus tėvai... bet tikriausiai niekas taip ir neišdrįs perspėti, kad tas kelias šiandien gerokai statesnis ir jame daugiau kliūčių nei vakar. Niekas neišdrįs to pasakyti garsiai, kad neišgasdintų jaunatviškų svajonių ir vilčių. Ir ar šito reikia? Juk dar vaikystė nešoko atsisveikinimo valso.Juk dar ne vakaras.Netgi ne išleistuvių...
(Bangelee)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą