Baubo namelis
Kaimelio gale palei raistą,trobelė stovėjo apleista.
Tik vėjas duris jos brazdeno-ten niekas seniai negyveno.
Ir gandą kaimelis kartojo,kad baubas joje apsistojo.
Nebuvo padaręs jis blogo,tik ūkavo naktį ant stogo.
Brazdėjo.Klebeno laiptus,žodžiu tik baugino kitus.
Bet kas ten supaisys baubus?Užsuksi-tik bėdos tebus...
Ir nors ji stovėjo pas kelią,apeidavo žmonės trobelę.
Riogsojo namelis.Ir puvo.Gal būtų ir likę, kaip buvo.
Bet kartą į kaimą senutė.Užsuko.Keistoka truputį,
Maža,įsisupus į skarą...
-gal rasčiau kur prieglobstį gerą?-
paklausė kaimely praeivių
-nepriimam mes pakeleivių!
gal ragana kartais esi?
-Ar aš? negi tokia baisi?-tiktai sukikeno senutė.
-Kas žino,kaip gali ten būti?
Gali net nebelst į duris-vargu ar atvers jas kuris!
Nebent eik į trobą prie raisto,prašyk ten nakvynės ir maisto.
-Dėkoju jums bent jau už tai,-pasakė senutė rimtai.
Ir, krepšį pakėlusi savo,link baubo namų nukrypavo.
Priėjo.Ir galvą pakraipė:
-matau, iš manęs pasišaipė.Na ką gi.Apgriuvęs bet stogas.
Nors šeip jau,namelis neblogas,-
Pravėrė iš lėto duris.-Plyta ant galvos neužkris?
Aplink apsižvalgė:-Tikrai,nameli,jauties negerai
Visai uždulkėję langai..Stovėjai jau šitaip ilgai?
Čia durys-tik girgžt-sugirgždėjo!(ar baubas,ar gūsis ten vėjo?)
Aha dar ir durų spyna visai surūdijus,sena!
Na ką gi, nameli matau,galėčiau pagelbėti tau!
Padėjus į šoną krepšelį,rankoves paraitė senelė.
Ir kibo į darbą tai kibo!Langai apmūsiję sužibo.Ir kuopė,ir valė,ir plovė.
Lauke varnalėšas nurovė.
Atrado apleistą gėlyną.Ir sutepė girgždančią spyną.
Paskui apsižvalgė:-Šaunu!Atrodo,kad čia gyvenu!
Visai man vieta ši patinka.Bet...turi ji gal šeimininką?
Jei turi, iš kampo išlysti jam būtų jau metas išdrysti!
...Liepsna židiny suplazdėjo..
-Čia baubas namelio atėjo?
Girdėjau istoriją jau.Tik aš tų baubų nebijau!
Išlysk,pasirodyk,gerai?-Ne baubas aš...jei atvirai.
Ojei tau tikrai nebaisu,tai aš..Tas namelis esu!
Esu ne tik rąstai ar plytos.Aš gyvas su meile statytas.
Ir lepintas.Puoštas.Mylėtas
Dabar štai-apleistas,skylėtas...
Kai vienas lieki pamišky,pyksti,girgždi laiptais.Verki.
Ir lauki to garso- bar bar...
-Kaip aš kad pabeldžiau dabar?-tik eidavo visad pro šalį,visi pro apleistą namelį...
-Bet aš,kaip matai užėjau!
-Ir vėl iškeliausi tuojau...
-Jei nori, aš šičia lieku.
Čia taip malonu ir jauku!
Ir likos trobelėj baubų senelė gyvent.-Nuostabu!-
Vėl žmonės kaimely kuždėjo.-
Kažin kur ji baubą padėjo?
Senelė tik juokės:-manau,kad baubą prisijaukinau!
Paglostyti netgi baubai,malonūs ir meilūs labai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą