2010 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

Moliugu sodinimas (Ninkasi)

Moliūgai – šilumamėgės daržovės. Todėl jiems auginti parenkama nuo vėjų apsaugota, gerai apšviesta, saulėta ir šilta vieta. Moliūgams tinka lengva, greitai įšylanti priesmėlio ar priemolio dirva, gausiai patręšta mėšlu. Sėjami moliūgai tuomet, kai dirvos temperatūra būna 10-14 laipsnių šilumos, t.y. paprastajai alyvai sužydėjus. Kas metrą į 5 cm gylio duobutę sėjama po 3-4 sėklas. Kai jos išdygs ir moliūgai suformuos pirmuosius tikruosius lapelius, “lizde” paliekamas vienas - pats stipriausias daigas. Moliūgai sudygsta greičiau, kai sėklos prieš sėją pamirkomos arba padaiginamos. Tačiau tokios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą. Jeigu drėgmės trūksta, į duobutę įpilama vandens. Svarbiausia moliūgus pasėti tuomet, kai praeina šalnų pavojus: vienintelis moliūgo trūkumas – jautrumas šalnoms.


Norint gauti ankstyvą ir gausų moliūgų derlių, sodinami iš anksto išauginti daigai. Jie su 2-3 tikraisiais lapeliais sodinami birželio viduryje tokiu pat atstumu, t.y. kas metrą. Sėklos daigams išauginti sėjamos į 8x8 arba 10x10 cm dydžio puodelius balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiltnamyje arba kambaryje. Kai moliūgo daigas suformuoja 2-3 tikruosius lapelius, daigus po truputį reiktų pripratinti prie lauko sąlygų, ir tik tuomet sodinti moliūgams paruoštoje vietoje.

Moliūgai greičiau auga, kai stiebai, ant kurių užsimezgę vaisiai, sutrumpinami, virš vaisiaus paliekant 4-6 lapus. Rekomenduojama išpjauti ir šoninius stiebus. Auginant stambiavaisius moliūgus, ant augalo paprastai paliekama po 3-4, o norint užauginti ypač stambius vaisius – tik 1-2 užmegztus vaisius. Kitos vaisių užuomazgos nuskinamos, žiedams dar neišsiskleidus.

Moliūgai labai reiklūs drėgmei, tad, kai dirva sausa, juos būtina laistyti.

Moliūgus nuskinti reiktų prieš šalnas, paliekant 10-15 cm kotelį, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi.

Moliūgai buvo pradėti auginti prieš 5 tūkst. metų Šiaurės Amerikoje. Indėnai moliūgų riekeles kepdavo tiesiog ant laužo. Šis moliūgų paruošimo būdas tinka ir mūsų dienomis: pats paprasčiausias būdas suvalgyti moliūgą – jį nulupti, supjaustyti gabalėliais ir iškepti orkaitėje.


Nepaisant to, kad 90 proc. moliūgo sudaro vanduo, ši daržovė – puikus karotino, vitaminų šaltinis, ir ypač naudingas tiems, kurie serga širdies-kraujagyslių ligomis. Moliūgai – nekaloringi, tad tinka norintiems numesti svorio. Moliūgų sėklose gausu riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų. Sėklose ypač gausu organizmą jauninančio vitamino E ir cinko druskų, kurios teigiamai veikia vyrų organizmą.

Moliūgai – universali priemonė, gerinanti organizmo medžiagų apykaitą, turi skysčių šalinimo iš organizmo skatinančių savybių

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą